Atsargiai – erkės!

Klimatui šylant anksti sulaukiame pavasario, vasaros būna pakankamai drėgnos, ruduo – ilgas ir šiltas, o žiemos trumpos, todėl  sąlygos erkėms maitintis ir veistis yra itin palankios. Kelias dienas išsilaikius bent -5 laipsnių temperatūrai, erkės nubunda ir tampa aktyvios. Tos, kurios pasimaitino ankstyvą pavasarį, jau vėl aktyvios gali būti liepos mėnesį. Išliko tik didžiausias antplūdžio mėnuo – gegužė. Antrasis antplūdis būna rugpjūtį-rugsėjį. Mat pasimaitinusios erkės vėl lenda po miško paklote – virškinti kraują, nertis į naują savo vystymosi stadiją arba dėti kiaušinius. Iš esmės erkių aktyvumo periodas trunka labai ilgai – nuo kovo vidurio iki gruodžio vidurio, t. y. visą periodą be sniego. Tam, kad erkės galėtų veistis, joms reikia pasimaitinti, o po žiemos jos būna itin išalkusios. Erkės maitinasi retai (paprastai 2 kartus per metus), bet gausiai. Aktyviausios jos būna ryte ir vakare. Erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl dažniausiai aptinkamos tankiuose lapuočių miškų jaunuolynuose, proskynose, krūmuose, pievose, aukštoje žolėje.

Kuo pavojingos?

Šie voragyviai, prisikabinę prie augalų stiebų, tyko savo aukų. Kai auka eina pro šalį ir pajudina augalo stiebelį, erkės, pajutusios sklindančią šilumą, kvapą ar iškvepiamą anglies dvideginį, akimirksniu užropoja ant grobio ir stipriai įsikabina į kailį. Suradusios tinkamą vietą įsisiurbti, erkės praduria odą, suleidžia į žaizdą seilių, kuriose yra nuskausminančių medžiagų, ir ima siurbti kraują. Ir nuo šio momento gali prasidėti  pats didžiausias pavojus šunims.

Lietuva bei kaimyninės šalys Latvija ir Estija laikomos didžiausiais ne tik erkinio encefalito, Laimo ligos sukėlėjų židiniais Europoje, tačiau ir sparčiai plintančiu, tik gyvūnams pavojingu babeziozės ligą platinančių erkių kiekiu. Vis dažniau susiduriama su šia erkių platinama liga, kuri prieš keletą metų dar buvo mažai kam žinoma.

Babeziozė – kas tai?

unnamed (1)Babeziozė – liga, sukeliama pirmuonio babezijos (Babesia Canis arba Babesia Gibsoni). Įkandus užkrėstai erkei, babezijos patenka į kraują ir parazituoja raudonuosiuose kraujo kūneliuose – eritrocituose, kurių paskirtis po organizmą išnešioti deguonį. Eritrocituose babezijos bręsta bei dauginasi, taip juos ardydamos. Dėl gausaus eritrocitų nykimo, kaulų čiulpai nespėja prigaminti naujų, dėl to raudonųjų kūnelių kiekis vis mažėja ir gyvūno būklė su laiku sunkėja. Kad infekcija patektų į organizmą, nuo erkės įsisiurbimo dažniausiai turi praeiti 1 – 2 paros. Inkubacinis periodas, t.y. laikas nuo užsikrėtimo iki ligos simptomų pasireiškimo, trunka nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Užsikrėtus gyvūno organizme vyksta stipri eritrocitų hemolizė (irimas), kuri sukelia babeziozei būdingus simptomus.

Ligos formos. Simptomai

Šunų babeziozės klinikiniai simptomai gali pasireikšti labai įvairiai. Ligos eiga gali būti žaibinė, ūmi arba lėtinė. Tai priklauso nuo daugelio įvairių faktorių (patekusių pirmuonių kiekio, gyvūno amžiaus, atsparumo, imuniteto, liguistumo ir pan.). Žaibinės babeziozės atveju šuo labai greit nusilpsta ir gaišta.

Ankstyvieji ligos požymiai:

  • karščiavimas ,kūno temperatūra pakyla iki 40-42 ˚C (ne visada!) vėliau gali nukritsi, tačiau gali ir toliau laikytis aukšta temperatura,
  • silpnumas
  • apatija
  • sunkus ir dažnas kvėpavimas
  • gyvūnas blogai ėda arba visai neėda
  • kartais šunys vemia arba viduriuoja
  • sunkiai juda, gali šlubčioti

Pažengusios ligos požymiai yra visi ankstyvieji ligos požymiai, tačiau prisideda:

  • Gleivinės ir liežuvis tampa blyškesni
  • Šuo smarkiai silpsta
  • Visiškai atsisako maisto

Labai pažengusios ligos požymiai:

  • šlapimas būna tamsios spalvos arba su kraujo priemaišomis (suirę raudonieji kraujo kūneliai)
  • šuo itin nusilpęs
  • nenori ir/ar nebesugeba atsistoti ant kojų
  • kartais pasireiškia užpakalinių galūnių paralyžius.
  • Pageltę akių baltymai (didelis kepenų pažeidimas)

Jei liga diagnozuojama ankstyvoje stadijoje, išgyjimo tikimybė yra labai didelė, tačiau ligai progresuojant ta tikimybė vis mažėja, ir, jei šuo jau šlapinasi alaus spalvos šlapimu bei pageltę akių baltymai – išgyvenimo tikimybė sumažėja iki 10%.

Jei šuo užsikrečia babesia gibsoni – susirgimas yra lėčiau progresuojantis ir dažniau pasireiškia tokie požymiai kaip virškinimo sutrikimai, seilėtekis, temperatūra pakyla nedaug arba nepakyla visai, šuo tiesiog gali atrodyti liūdnesnis nei įprastai ir prasčiau ėsti. 

Užsikrėtus babesia canis – dažnesni požymiai yra apatija, mieguistumas, aukšta temperatūra, šlubavimas. Liga progresuoja daug greičiau, negydomas šuo išgyventų 3-7 paras, tad labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją.

Nepamirškite, kad šuo gali užsikrėsti ir babesia canis, ir babesia gibsoni tuo pačiu metu, tad gali pasireikšti ir vieni, ir kiti požymiai.

Kartais esant nusilpusiam imunitetui, pasitaiko žaibiška babeziozės forma, šuo silpsta tiesiog akyse ir negydomas numirtų per 12-48 val., tad labai svarbu laiku pastebėti simptomus ir suteikti gydymą.

Jei būtų toks atvejis, kad esatę įsitikinę, jog šuniui yra babeziozė arba jos žaibiška forma ir nėra jokios galimybės nuvykti pas veterinarą, kad suleistų priešbabezinių vaistų (Imizol, Trypan), leiskite doksicikliną 5mg/kg – neišgydys, tačiau palengvins simptomus ir duos daugiau laiko.

unnamed (2)Persirgus babezioze susidaro trumpalaikis imunitetas (iki 3 mėn.) nuo gydymo metu leidžiamų vaistų. Po ligos tokių šunų imunitetas tampa nestabilus ir toks būna 3 mėn – 1 metus. Per tą laiką streso poveikį patyrusiems, pervargusiems, nualintiems, prastai šeriamiems ar infekcinėmis ligomis sergantiems šunims bebeziozė gali atsinaujinti be pakartotinio užkrato patekimo. Užsikrėtęs babezioze šuo yra invazijos nešiotojas ir pagrindinis šaltinis nuo kurio bebezijomis užsikrečia erkės siurbadamos kraują. Kai neinfekuota erkė įsisiurbia babezioze sergančiam gyvūnui, iš gyvūno kraujo į erkės organizmą patenka babezijos. Suaugusi erkė gali padėti iki 3000 kiaušinių, infekuotų babezioze, tokiu būdu ši liga itin sparčiai plinta. Šunys persirgę babezioze jau niekada negalės tapti donorais.

Diagnozė ir gydymas

Kuo anksčiau pastebėsite ligos simptomus, tuo bus didesnė tikimybė išgelbėti jūsų augintinį. Todėl pastebėjus bent vieną minėtą požymį, nedelskite ir vežkite augintinį į veterinarijos kliniką tyrimams atlikt. Babeziozė diagnozuojama pagal būdingus simptomus ir kraujo, šlapimo tyrimus. Nustačius ligą, gydymas pradedamas nedelsiant. Gydymui naudojami pirmuonis veikiantys vaistai, papildomai gali būti taikomos skysčių infuzijos (lašelinės), duodama vitaminų, kraujo gamybą skatinančių vaistų, o siekiant apsisaugoti nuo antrinių infekcijų – antibiotikų. Esant reikalui gali tekti atlikti kraujo perpylimą.

Gydomų šunų organizme eritrocitų skaičius didėti pradeda tik po mėnesio, o visai atsistato po 2 – 3 mėnesių, tad bent pirmas 2 – 3 savaites šuns nerekomenduojama apkrauti aktyvia veikla. Rekomenduojama praėjus kuriam laikui nuo pasveikimo ištirti šuns inkstų, kepenų funkcijas.

Kitos erkių sukeliamos ligos

Nuo erkių šunys dar gali užsikrėsti erlichioze (erkiniu encefalitu). Ligos simptomai pasireiškia po mėnesio: karščiavimas, raumenų traukuliai, viso kūno skausmai, dingsta apetitas, gali kraujuoti gleivinė. Padidėja blužnis ir limfmazgiai. Lietuvoje šunys šia liga serga retais atvejais.

unnamedTaip pat erkių pernešama liga boreliozė (Laimo liga). Pagrindinis simptomas, nors nebūtinai visada pasireiškiantis, raudonis įkandimo vietoje. Raudonis paprastai atsiranda praėjus savaitei po užsikrėtimo, išlieka iki 30 dienų. Liga gali pasireikšti įvairiai: šunys dažnai šlubuoja, ištinsta jų sąnariai, būna apatiški, praranda apetitą. Bakterijos sukelia uždegimus, kvėpavimo sutrikimus bei inkstų ar kraujotakos nepakankamumą. Liga gydoma antibiotikais. Lietuvoje nustatoma retai.

Prevencija nuo erkių

Visų pirma, siekiant išvengti erkių sukeliamų ligų jūsų gyvūnui, būtina nuolatos po pasivaikščiojimų apžiūrinėti šunį. Erkės dažniausia prisisiurbia galvos, kaklo, krūtinės, kirkšnies srityse. Pageidautina apžiūrėti gyvūną du kartus su 1-1,5 val. intervalu.

Radę erkę būtinai nuimkite ją nuo šuns, o jei erkė visgi įsisiurbė, stenkitės kuo greičiau ją išimti (pincetu arba specialia erkių gaudykle, o nesant šioms priemonėms – pirštų galais sučiupkite erkę arčiau galvos ir traukite ją sukdami prieš laikrodžio rodyklę). Pastebėję įsisiurbusią erkę, nekrapštykite, nesukinėkite ir nespaudykite erkės kūnelio, ant erkės jokiu būdu nepilkite aliejaus ar kitokių skysčių, nes pajutusi pavojų, ji išskiria daugiau seilių ir tikimybė užsikrėsti didėja. Ištraukę erkę apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu liko galvutė, nedraskykite jos, nes galvutę, kaip svetimkūnį, organizmas po kiek laiko pašalins pats. Po erkės ištraukimo stebėkite savo augintinį ar nepasireiškia anksčiau minėti požymiai. Jeigu simptomai ima reikštis, nedelskite ir vežkite šunį į veterinarijos kliniką tyrimams atlikti.

Nuo erkių sukeliamų ligų, šunis gali apsaugoti specialios priemonės. Populiariausi ir dažniausiai naudojami – lašai, antkakliai, purškalai.

Lašai. Dažniausiai lašinami ant sprando odos, praskleidus kailį. Lašai parazitus gali atbaidyti ir (arba) nužudyti. Paprastai veikia iki mėnesio. Rekomenduojamos lašų firmos: Fypryst, Frontline Combo, Duowin Contact, Effipro.

Antkakliai. Turi būti tinkamai naudojami: ne visus antkaklius galima šlapinti. Antkakliai parazitus gali atbaidyti ir (arba) nužudyti. Gali veikti iki pusės metų ar ilgiau. Rekomenduojamos antkaklių firmos: Foresto, Kiltix, Preventic.

Purškalai. Purškalu turi būti įdrėkintas ne tik kailis, bet ir pati oda. Purškalai veiksmingi būna nuo savaitės iki mėnesio. Rekomenduojamos purškalų firmos: Effipro, Frontline, Fypryst. Purškalas Bio Kill gali būti papildoma apsauginė priemonė naudojant kartu su lašais ar antkakliais.

Tirpalai. Naudojama kaip papildoma apsauginė priemonė. Populiariausias – veterinarinis vaistas Neostomosan. Praskiedus sunaudoti per 48 val. Veiksmingas tampa vos apipurškus kailį. Veikimo trukmė trumpalaikė.

Kitos papildomos apsauginės priemonės: natūralūs eteriniai aliejai, specialūs šampūnai, pudros, česnakas, specialūs papildai, gintariniai karoliai, bioenergetiniai pakabukai.

Prisiminkite! Visos minėtos priemonės nėra 100 % apsaugančios. Kas tinka vienam šuniui, nebūtinai tiks ir visiems kitiems. Vienos priemonės erkes atbaido neleisdamos net patekti ant šuns kailio, nuo kitų priemonių erkės žūsta vos patekusios ant kalio, o trečios gali būti apnuodytos tik kai įsisiurbia. Todėl jeigu naudojant tam tikrą apsaugos priemonę vis viena randate erkių, nebūtinai ši priemonė yra nekokybiška – visuomet atidžiai perskaitykite preparato informacinį aprašymą! Jokiu būdu ant savo augintinių nenaudokite apsaugos priemonių skirtų žmonėms. Nepamirškite, kad pigios priemonės yra neveiksmingos. Ir nepamirškite, kad kuo anksčiau pastebėsite babeziozės simptomus, tuo didesnė tikimybė, kad jūsų gyvūną veterinarai spės išgydyti!

Vakcinos

Paminėtina, kad yra sukurtos vakcinos nuo babeziozės, tačiau Lietuvoje jos nėra plačiai naudojamos. Vakcinos veikimas pasireiškia ne visoms babeziozės užkratą nešiojančioms erkėms. Šios vakcinos neapsaugo, o tik šuniui užsikrėtus babezioze, suaktyvina organizmą, siekiant, kad jis pats įstengtų susidoroti su infekcija. Tačiau taip organizmui kovojant pačiam, gali būti „užslėpti“ ligos simptomai, kurie gali pasireikšti tik vėliau, kai liga ima stipriai progresuoti, o organizmas jau nebesugeba su tuo susidoroti, kas gali lemti per vėlų gydymą kitais vaistais.

Šunims pavojingos trys erkių rūšys:

  • Miškinė erkė (Ixodes ricinus)

Platina boreliozę, erlichiozę ir erkinį encefalitą. Erkinis encefalitas šunų tarpe pasitaiko retai, tačiau pasireiškia ypač sunkiais neurologiniais simptomais.

  • Pievinė erkė (Dermacentor reticulatus)

Pagrindinė pievinių erkių platinama liga yra babeziozė. Babeziozė yra dažniausia erkių sukeliama liga Lietuvoje. Pievinė erkė turi pastovų metinį gyvavimo ciklą.

  • Rudoji erkė (Rhipicephalus sanguineus)

Rudosios erkės platina erlichiozę ir babeziozę. Šios rūšies erkės Lietuvoje retai sutinkamos.

Tekstą parengė Lietuvos samojedų klubas